penkelgė

penkélgė sf. (1) 1. Ds, Rgvl, Slk, Kp žr. penkergė: Penkélgė uždirbt buvo sunku Ut. Ir vis tai nebrangiai: už penkelgę buvo ir patarimas, ir pagalba LzP. 2. Š penkių akių korta, penkakė.